- pavaldyti
- pavaldýti vksm. Vieni̇̀ paval̃dė mùs, léiskime ir kitíems.
.
.
pavaldyti — tr. BzF194 1. N, M, NdŽ, DŽ kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų Vaižg. 2. žr. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaldymas — paval̃dymas sm. (1) Rtr, NdŽ 1. Sut → pavaldyti 2: Kryžeiviai … mušosi su netikėliais už pavaldymą šv. kapo Jeruzalėje A1885, 76. 2. KŽ → pavaldyti 4: Vyresnybė ir tikėjimas laikydavo pavaldymą amatų A1884,300. 3. → pavaldyti 6. ║ refl.: Abudu… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvaldyti — tr. Rtr; L žr. užvaldyti: 1. SD1114, Q74, Sut, NdŽ, FrnW, KŽ Tavo vyras Asimas sumušė mano kariuomenę ir apvaldė tą kraštą J.Balč. Kožnas miestas tapė nuo savotiškų karalių apvaldomas prš. Apvaldyti, savo valdžion paimti LL124. 2. Kai tas numirė … Dictionary of the Lithuanian Language
atvaldyti — tr. 1. refl. tr. pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti Šts. 2. KŽ suvaldyti, sutramdyti. ║ prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas SD179. 3. valdant išvaduoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaldyti — tr. 1. Š, Rtr, KŽ kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė Krš. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo Trk. ║ kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nasrai — nasraĩ sm. pl. (4) K; R 1. snukis, žiotys (gyvulio, paukščio): Šuns nasraĩ, o žmogaus burna J. Nasruosè žiodmuo, liežuvis, dantys J. Bene i tau kaip varlei nasraĩ užaugo Slnt. Šuns nasrai dažniausia būva juodi Stak. Tas arklys kietų nasrų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nastrai — nastraĩ sm. pl. (4) žr. nasrai: 1. Mūsų bėroj turi nastrus tai kap žvėris Alv. Jei vilko nastruosna papulsi, tai neištrūksi Alv. Mūsų bėris kietų nastrų̃ (sunkus pavaldyti) Alv. Iš mano žirgelio, žirgo juodbėrėlio, iš jo nastrelių dūmai dūmavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvaldyti — tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaldinėti — KŽ; M iter. pavaldyti. valdinėti; pavaldinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaldoti — žr. pavaldyti 1: Ir pavaldota yra ta žemė po veidu Viešpaties Ch1Krn22,18. Tada galiausiai perleidė Dievas tą karalystę Judos pavaldot Nebukadnezarui Ch2Krn(įžanga). valdoti; nuvaldoti; pavaldoti; suvaldoti … Dictionary of the Lithuanian Language